Vis labiau įsitikinu, kad didžiuosiuose Žemės vandenyse, įskaitant ir vandenynus, gyvena kai kurios nežinomos gyvūnų rūšys, kurios net nėra zoologų suklasifikuotos. Mokele Mbembe, Nesė ir kiti gyvūnai, apie kuriuos pasako­jau ankstesniuose skyriuose, yra, matyt, tik nežinomų gyvūnų aisbergo viršūnė. Juos reikėtų surūšiuoti, išdėstyti mūsų ankštame pasaulyje. 1997 m. daugelyje pasaulio vietų pastebėti mįslingi vandens gyvūnai. 1996-1997 m. netoli Rusijos miesto, Tverės Brozno ežere, pastebėtas nežinomas gyvūnas.

Liudininkai pasakojo, kad jis panašus į 5 m ilgio gyvatę. Jo akys didelės, galva panaši į žuvies. Pasakojama, kad šiame 10 km ilgio ir 40 m gylio ežere panašūs gyvūnai pastebėti dar XIX a. penk­tajame dešimtmetyje.
Nors netoli nuo ežero esančio kaimo Beniok gyventojai kelis kartus matė gyvūną, rusų zoologai neskuba pradėti tyrimų. Net ir vieno poilsiautojo iš Maskvos neryški Brozno pabaisos nuotrauka nepakeitė specialistų nuomonės. Šiek tiek labiau pripažinta Pietų Afrikos Umzimhlava upėje siautėjanti pabaisa.
1997 m. Roiter žinių agentūra pranešė, kad prie upės esančio Bišo kaimo gyventojai pasakojo apie žmones ėdančią pabaisą, kuri panaši j žuvies ir arklio mišrūną. Keista ar ne, bet Rytų Kapo žemės ūkio ministras Ezra Sigvela pranešė, kad ta būtybė jau prarijo 7 žmones. Jis ragino j regioną atsiųsti kompetentingą tyrimo komisiją ir ištirti, koks tai padaras, kuris jau senovinėse legendose vadinamas Mamlambo.
Pietiniame Ararato šlaite esantis Turkijos ežeras Vanas taip pat slepia nežinomą gyvūnų rūšį. Tas gyvūnas apibūdinamas kaip plaukuota gyvatė su spygliuota atauga ant nugaros. 1997 m. birželio 12 d. parodyta vaizdajuostė, kurioje vienas mėgėjas nufilmavo ežere plaukiančią pabaisą. Kelias sekundes trunkantį filmą nufilmavo 26-erių metų Unalas Kozakas, Vano universiteto asistentas. Pirmą kartą jis pamatė Vano pabaisą 1995 m. Toje juostoje matyti tamsus objektas su kupra, plaukiantis netoli kranto ir panyrantis.
Unalas Kozakas užrašė virš 1000 liudininkų, mačiusių ežero pabaisą, parodymus. Jis parašė knygą, kurioje bandė rekonstruoti gyvūną. Jo manymu, padaro ilgis 5 m, faunos žinovai teigia, jog tai neįmanoma. Vaizdo įrašus nusiuntė į Kembridžo universitetą, kur jį tiria specialistai. Paskelbus apie Kozako vaizdo įrašą, įžymus jūrų tyrinėtojas Žakas Kusto panoro pats pamatyti tą pabaisą Vano ežere. Tačiau tai neįvyko. Ž. Kusto mirė 1997 m., tai didžiulis praradimas tiriant vandenis, teritoriją, apimančią 70% mūsų planetos Ž. Kusto savo tyrimus atlikdavo ne taip, kaip kiti kolegos, ne prie rašomojo stalo. Kai kurie „specialistai" laukia, kad jiems būtų pateiktas gyvas ar bent gerai išsilaikęs egzempliorius, paslaptingas gyvūnas, kurį galės rimtai tirti. Tai panašu į kai kurių astronomų „mokslinę" nuostatą patikėti gyvybe kitose pla­netose tik tokiu atveju, jei ateivių kosminis laivas nusileis­tų jų nuosavame darže.

 

Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account