1991 m. sausio 16 d. Jungtinių Valstijų kariuomenė su sąjungininkais puolė Iraką. Persijos įlankos karą, trukusį tik 100 valandų, išprovokavo daugybė Irako diktatoriaus Sadamo Huseino išpuolių, įsiveržimas į naftą eksportuo­jančią valstybę Kuveitą. Politiškai pasvarsčius, šios S. Hu­seino provokacijos neturėjo išmintingo pagrindo. Irako prezidentas garsėjo kaip vienas iš nuosaikiausių Artimųjų Rytų politikų, o ilgai trunkąs karas su fundamentalistų valstybe Iranu jį pavertė Vakarų placdarmu šioje karų iš­kankintoje šalyje.

Daugiau mįslių nei Sadamo Huseino elgesys užminė 1957 m. paskelbta pranašystė, kurioje keistu būdu užsimenama apie Persijos įlankos karą. Tais metais buvo gerai žinomas aiškiaregis Viljamas D. Pelėjus, gimęs 1890 m. Masačiusete (JAV). 1956 m. ir 1957 metais jis tvirtino per mediumą užmezgęs ryšį su žymiu prancūzų astrologu ir aiškiaregiu Mi-cheliu Nostradamu (1503-1566). Šio ryšio su anapus rezultatas - 500 ketureilių, juose M. Nostradamas iš­sako niūrias pranašystes, kurias jau bando iššifruoti kelios kartos. Kai kurie Viljamo D. Pelėjaus draugai užrašinėjo penkis šimtus naujų ketureilių, o kai ryšys nutrūko, išleido juos mažoje knygelėje, į kurią mažai kas atkreipė dėmesį. Šiuo­se ketureiliuose M. Nostradamo maniera veikėjai vadi­nami pseudonimais. Sadamas Huseinas vadinamas „Ge-l e ž i n i u " , Izraelio valstybė v a d i n a m a Avinu (vert. - žvaigž­dynas). „Geležinio" nuovargis pastūmės Aviną". Po ilgo karo su Iranu Irakas susilpnėjo ir leido priešų apsuptam Izraeliui atsikvėpti. „Geležiniai" yra du - vienas turi vardą, kitas galią". Čia, matyt, minimas Jordanijos karalius Huseinas ir Sadamas Huseinas, artimiausi Rytų kaimynai. „Geležinis" priėmė gręžinių bokštų karalių". Kuveito karalius, derėdamasis su Iraku Bagdade, bandė išvengti antpuolio. Pirmojo mėnesio 16-tą dieną prasidėjo turnyro kovos. Silpnieji sustiprėjo, antkapiai nukrito ir tapo nereikalin­gi". Kariniai sąjungininkų veiksmai prasidėjo 1991 m. sau­sio 16 d., kai tie, iš kurių Irako diktatorius šaipėsi aneksa­vęs Kuveitą, parodė iltis. „Milžiniškas naftos ežeras liepsnodamas dega. Diploma­tija dega, juodu stulpu kyla virš Rytų. Nuo jo dydžio išblykšta žmonės ir vyriausybės". Degančių naftos gręži­nių, kuriuos uždegė Irakas, vaizdai pasklido po pasaulį. Didžiulis dūmų stulpas nutįso į rytus, atrodė, kad ten niekada per dūmus nepasirodys saulė. Nafta, vienintelis Kuveito turtas, grasino sunaikinti viso Persijos įlankos regiono gamtą ir net pakeisti orus. Reikia dėkoti įvairių šalių specialistams, padėjusiems užgesinti degančius naf­tos gręžinius. „Kaip per karnavalą sukrovė kariuomenės savo ordinus, juokavo, kaip lengvai laimėta pergalė". Visas Persijos įlan­kos karas buvo didžiulis žiniasklaidos spektaklis, taip ne­buvo nė viename kare. Jei palygini karinio aljanso ryžtin­gumą kitame kare, Bosnijos ir Serbijos skerdynėse, matai, kad vienintelė varomoji jėga buvo nafta - galios šaltinis. Tose M. Nostradamo eilutėse rašoma, kad Sadamas Huseinas supras, kad jį sumušė, bet nepaleis iš rankų valdžios. Diktatorius dar bandė pasirodyti, pvz., prieš Jungtinių Tautų nusiginklavimo komisiją. Paskutinės eilutės kalba apie ateinantį (vėl) trečiąjį pasaulinį karą, apie Kinijos įžygiavimą į suskilusios Tarybų Sąjungos teritoriją. Tikėkimės, kad pranašavimai neišsipildys. Persijos įlan­kos karą 1991 m. išpranašavo tiksliai!

Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account