1978 Popiežius trisdešimt trims dienoms

    1978 m. rugpjūčio 6 d. mirė popiežius Paulius VI, žino­mas tuo, kad savo enciklikoje Humanae Vitae uždraudė tikintiesiems vartoti kontraceptines tabletes. Tris savaites, laikotarpiu be popiežiaus, vadovavo kardinolas sekretorius Žanas Vilotas.
    1978 m.rugpjūčio 26 d. įvyko konklavas, kardinolų ir arkivyskupų susirinkimas, kurio tikslas buvo išrinkti naująjį popiežių. Ketvirtame rinkimų rate išrinko 66-erių metų Albi­no Lucianį, Venecijos arkivyskupą. Tai buvo vienas iš jau­niausių popiežių ir valdė tik 33 dienas.

    Jonas Paulius I, taip jį vadino, liko atmintyje kaip „besišypsantis popiežius". Stebintys A. Lucianį tarnybos pradžioje negalėjo net įsi­vaizduoti, kad jame glūdi galia, galinti įtakoti penktadalį žemės gyventojų. Sis žmogus spinduliavo simpatija ir nuo­lankumu ir kai kas galvojo, kad jo pontifikatas- neįneš daug naujovių. Jo patikėtiniai gi žinojo, kad Albino Lu-cianis turėjo revoliucinių planų!
    Popiežius Jonas Paulius I planavo panaikinti keletą pasenusių katalikų bažnyčios dogmų. Pavyzdžiui, kategorišką bet kokių apsisaugojimo nuo nėštumo priemonių neigimą. Dėl šio draudimo (iš dalies) smarkiai padidėjo „trečiojo pasaulio šalių" gyventojų skaičius ir skurdas. A. Lu-cianis ketino šiai neatsakingai pozicijai, kurios kurija laikosi dar dabar, suduoti smūgį. Jis planavo 1978 m. spalio 23  ir 24 d. priimti JAV kongreso delegaciją. Vienintelė šio susitikimo tema turėjo būti gimimų kontroliavimas.
    Ką apie tai manė Jonas Paulius I, po kelių metų pasakojo jo sekretorius Peteris Diego Lorenzis:
    „Žinau apie moters kiaušinėlio plyšimą, tas laikas užtik­rina vaisingumą 24-36 valandom. Jei vyriškos sėklos gy­vybingumas 48 val., pastojimo laikas prasitęsia iki 4 die­nų. Esant reguliarioms mėnesinėms, 4 dienos vaisingos, 24 dienos nevaisingos. Tai kaip gi gali būti nuodėmė šias 24 dienas pratęsti iki 28?"
    Vatikano Gralio saugotojams šie žodžiai turėtų skambėti kaip karo paskelbimas, kaip raginimas pulti paskutinį mo­ralės bastioną. Iš tiesų Jono Pauliaus I pozicija liudija apie didelį tikrovės supratimą ir atsakomybės jausmą. Tai pa­sakyta pokalbyje su Vatikano valstybės sekretoriumi arki­vyskupu Žanu Vilotu:
    „Jūsų eminencija, mes 45 min. kalbėjomės apie apsisau­gojimą nuo nėštumo. Jei neklysta statistikai, davę duo­menis, per mūsų pokalbio laiką iš bado mirė daugiau nei 1000 jaunesnių nei penkerių metų vaikų. Rytoj tuo pa­čiu laiku bus iš bado mirę 30 000 vaikų, kurie šiuo metu dar gyvi. Ne visada Dievas pasirūpina, kad mums nieko netrūktų".
    Šis pasaulį suprantantis, draugingas dvasiškis norėjo įneš­ti gaivaus oro į šimtmečiais užsistovėjusią hierarchiją. Jis greitai pamatė, kokios tamsios intrigos slepiasi už Vatika­no sienų. Anglų rašytojas Deividas Jaloupas sensacingame ir įtikinančiame kūrinyje „Dievo vardu" įrodo, kad „33 dienų popiežius" Jonas Paulius I buvo klastingai nužudy­tas sąmokslininkų.
    Svarbiausias žmogžudystės motyvas — popiežius sužinojo, kaip giliai Vatikanas ir jo bankas įklimpo į finansinius ma­fijos sukčiavimus ir skandalingą laisvųjų mūrininkų slap­tąją ložę „P2". Per 33 dienas, kurias valdė katalikų bažny­čią, naujai išrinktas popiežius ėmėsi žygių, norėdamas nu­sausinti nusikaltimų ir korupcijos pelkę. Žudikai buvo greitesni. 1978 m. tarp rugsėjo 28 d. 21.30 vai. ir rugsėjo 29 d. 4.30 vai. ryto žuvo „besišypsantis popiežius", galbūt nuo sąmokslininko nuodų. Tą minutę pasaulis tapo skurdesnis vienu žmogumi, kuris per trumpą laiką užkariavo žmonių širdis.
    Lieka tik mįslės ir spėliojimai. Gal popiežius būtų turėjęs d rasos paskelbti slaptame bažnyčios archyve saugomas pa­slaptis. Tuoj prisimenu trečiąją Fatimos paslaptį, kai ku­rias technikos ir mokslo paslaptis, kurios gerai saugomos Vatikane. Daug dalykų, kurie slepiami, gal būtų viešai pa­skelbti, gal mūsų pasaulį skubiai reikia keisti. Problema opi. Netrukus trečiasis tūkstantmetis, o daugybė klausimų laukia atsakymo.


    Don't have an account yet? Register Now!

    Sign in to your account