1965 Antarktidos NSO paslaptis

    1974 m. pavasarį darbininkų brigada prie Karpatų upės Mures kranto, smėlio duobėje rado tris mažus daiktus, kurie buvo smulkaus smėlio sluoksnyje. Ta vieta yra 3 km į rytus nuo Ajudo gyvenvietės Rumunijoje, Rūdinių kalnų rytiniame pakraštyje. Minėti objektai gulėjo 10 metrų gylyje, padengti smėlio plutele.
    Vienas geologas nustatė, kad du objektai yra kaulų frag­mentai, trečiasis panašus į akmens amžiaus kirvį, tačiau nebuvo tuo tikras. Šiuos tris objektus nusiuntė į Kluj Napokos archeologijos institutą.


    Pirmiausia radinius apvalė nuo apnašų. Fosilijos galėjo būti jauno mastodonto (prieš milijonus metų gyvenęs į dramblį panašus gyvūnas) kaulas ir krūminis dantis. Mures slėnio geologinis vaizdas patvirtino spėliojimus. Šioje Rumunijos dalyje uolos yra iš ankstyvojo terciaro sluoksnio, paleozojaus ir mezozojaus, nuosėdos sluoksniavosi atšilimų ir atšalimų laikotarpiais.
    Trečiasis daiktas buvo ne akmeninis kirvis, kaip manyta anksčiau. Jis buvo iš metalo. Tai buvo 22.2 cm diametro daiktas, pereinantis į du cilindrinius vamzdelius, su skirtingo diametro kiaurymėmis. Vamzdeliai buvo dešinėje pusėje. Apatinėje vamzdelio, kurio kiaurymė didesnė, dalyje matyti ovali deformacija, kuri galėjo atsirasti panaudojus ašį su užapvalintu galu. Ant plokščių paviršių matyti smūgių žymės. Sugretinus visas detales atrodo, kad šis neįprastas objektas buvo techninės sistemos dalis.
    Labiausiai apstulbino metalo tyrimai. Pasirodo, kad paslaptingas daiktas pagamintas beveik vien iš aliuminio! Aliuminį radinį nusiuntė į Geležies rūdų ir metalų tyrimo institutą Turnu Magurele mieste, į pietvakarius nuo Bu­karešto. Tyrimai, kuriems vadovavo mokslų daktaras I. Niderkornas, įrodė, kad gaminys pagamintas iš sudėtinio metalo lydinio. Jį sudaro 12 įvairių cheminių elementų.
    Stai jo sudėtis: aliuminio (88%), vario (6.2%), silicio (2.84%), cinko (1.81%), švino (0.41%), dalelės alavo, kadmio ir kt.
    Aliuminio Žemės plutoje daug, tačiau jis randamas tik junginiuose, aliuminio rūdos, boksitų forma. Grynas aliuminis gautas 1854 m. Prancūzijoje, o elektrolizės būdu 1920 m. Šiuolaikinio gyvenimo neįsivaizduojame be aliu­minio, tačiau geologinėse nuosėdose, kurių amžius ma­žiausiai vienas milijonas metų, jis atrodo keistai. Aliuminio radinys dar paslaptingesnis. Metalurgai atrado jo paviršiuje labai stiprų aliuminio oksido sluoksnį. Paprastai aliuminis ore pasidengia plona oksido plėvele, kuri stabdo tolesnę koroziją.
    Šis sluoksnis yra tūkstantųjų milimetro dalių storio, radinio oksido sluoksnis gi iki 1 mm. Tik labai senas daiktas gali turėti tokį storą oksido sluoksnį. Dėl suprantamų prie­žasčių neturime su kuo palyginti.
    Vienas instituto metalurgas pastebėjo: „Neįtikėtina, tačiau atrodo, kad tai labai senas aliuminis, o kiti šio lydinio elementai atgavo savo senąją gardelę". Peršasi mintis, kad kažkas pagamino šį aliuminį daiktą. Jis toks senas, kad per tą laiką lydinio elementai atsiskyrė. Kokia buvo šio daikto, kuris kėsinasi sugriauti mūsų pa­saulio supratimą, paskirtis? Nė vienas tyrime dalyvavęs specialistas neįsivaizdavo, kokiame prietaise jis galėtų būti naudojamas.
    Vienam aviainžinieriui šis artefaktas priminė tyrimo paly­dovo antenos detalę. Tokie palydovai, kaip kosminiai ame­rikiečių ir tarybiniai zondai, gali nusileisti ant žemės. Gal nežemiškos kilmės zondas nusileido Mures upės slė­nyje, o viena antena sulūžo ir pasiliko? Ar galėjo tas nu­manomas objektas pakilti, o gal jo liekanos palaidotos kur nors Karpatuose?


    Don't have an account yet? Register Now!

    Sign in to your account