1959 Šiltas vasaros vakaras Nysund dvare Švedijoje. Rašytojas, filmų kūrėjas ir tyrinėtojas Frydrichas Jurgensonas įsijungia magnetofoną, norėdamas pasiklausyti paukščių balsų, kuriuos vakar buvo įrašęs. Juostos viduryje pasigirsta balsas, jis atpažįsta mirusios motinos balsą: „Fredi, ar girdi mane?"


Tai viskas. Abejodamas F. Jurgensonas persuka juostą, norėdamas įsitikinti, ar nepasivaideno. Vėl girdi aiškų ma­mos balsą. Nuo to laiko jis eksperimentuoja, norėdamas įrašyti mirusiųjų balsus. Dabar F. Jurgensono įrašuose šim­tai paslaptingu būdu atsiradusių mirusiųjų balsų. Paprastai jie pasako vieną žodį, geriausiu atveju trumpą sakinį. Daugiausiai pasiekė Konstantinas Raudivas, Latvijoje gi­męs psichologas, penktajame dešimtmetyje gyvenęs Šve­dijoje, vėliau iki mirties Vokietijoje. Magnetofoniniai balsų įrašai - įspūdingiausias šio šimt­mečio pabaigos fenomenas. NSO fenomenas sukelia dis­kusijas apie gyvenimą ne Žemėje, o balsai juostoje - apie gyvenimą po mirties.
Iki 1973 m. F. Jurgensonas aiškino, kad motinos balsą įrašė netyčia su paukščių balsais. Vėliau prisipažino, kad ir anksčiau kirbėjo mintis, kad „kažkas" turi būti, turi bū­ti elektroninis ryšys. „Kai tam „kažkam", kuris buvo pa­slėptas, o norėjo išsiveržti į šviesą, pravėriau kanalą, apėmė keistas jausmas".
Šiandien žinome, kad jau 1952 m. benediktinų kunigai Ernetis ir Gemelis, Vatikanui slapta pritariant, įrašinėjo balsus į magnetofono juostą.
Jie po mirties tapo geriausiais F. Jurgensono ir K. Raudi-vo „draugais ir pagalbininkais", duodavę patarimus, kaip pagerinti kontaktą iš anapus. Atrodė, kad ir iš anapus sie­kia užmegzti ryšį. Balsų tyrinėtojas Fidelis Kioberlis, įrašinėjęs skolintu magnetofonu, paklausė savo „pašnekovo iš anapus", kokį magnetofoną jam įsigyti. Užkimęs vyriškas halsas pareiškė: „Nusipirk Uherį" Šis įrašas ir dabar sau­gomas firmos „Uher" archyve Miunchene. Mirusieji ne tik demonstruoja balsus, bet per mediumus nori patekti į televiziją. Tai vadinama transkomunikacija. 1994 m. elektroakustikas Hansas Otto Kioningas lan­kėsi didelėje privačioje televizijoje. Nuo 1974 m. jis įrašinėja paslaptingus balsus į magnetofono juostą. Pastaruoju metu stengiasi kitos būties apraiškas paversti vaizdu.
Televizijos laidoje H. Kioningas demonstravo prietaisą, pagamintą iš televizoriaus ir vaizdo magnetofono. Truk­dymų išvengia neprijungdamas antenos, vaizdo magneto­fonas įrašo tik mirgėjimą. Jis jau turi vaizdo įrašų iš ana­pus. Pensininkas iš Acheno Klausas Šraiberis panašiu prie­taisu įrašė daug vaizdų, tiek mirusių artimųjų, tiek nepa­žįstamųjų.
Mokslas žengia į trečiąjį tūkstantmetį, tačiau neturi vieningos nuomonės apie tokius reiškinius. Skeptikai mano, kad balsai ir vaizdai ateina iš mūsų pasąmonės, kiti gi mano, kad visai įmanoma, jog siela egzistuoja para­leliniame pasaulyje. Fizikas Ledermanas pirmasis pa­klausė, kur yra ta kita būtis. Jo nuomone, ji turėtų būti tarp mūsų, šalia, visai arti. Tas paralelinis pasaulis pra­siskverbia į mūsiškį nepadarydamas jokių fizikinių pa­kitimų.
Kuo toliau skverbiasi mokslas į makro ar mikrokosmosą, tuo fantastiškesnės išvados peršasi. Tų žinių pagrindai buvo aptarinėjami jau antikoje.

Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account