Šią mįslingą istoriją žymiam rašytojui Bredui Steigeriui papasakojo pats nukentėjusysis. Ji skatina susimąstyti apie laiko ir realybės esmę.
Čarlzas V. Ingersolis iš Klokveto (Minesotos valstija) pasakojo Bredui, kad jis ir jo tėvai keletą metų svajojo nuvykti prie Didžiojo Kanjono.

1948 m. vasarą atrodė, kad pavyks nukeliauti. Tačiau išėjo kitaip, C. Ingersolis tapo radijo stoties vadovu Eli mieste. Kadangi nebuvo pakankamai darbuotojų, kurie jį pavaduotų, kelionę teko atidėti. 1955 m., taigi po 7 metų, pagaliau pavyko susiruošti į kelionę prie Didžiojo Kanjono. Čarlzas neturėjo filmavimo kameros ir sužavėtas gamtos stebuklo dėl to labai gailėjosi. Atsargiai nuėjo iki kanjono krašto, persilenkė per užtvarą ir nufotografavo Bosley markės fotoaparatu. Po 10 dienų su tėvais grįžo į Minesotą. Č. Ingersolis pasiryžo įsigyti filmavimo kamerą. Grįžęs, kitą dieną fotoprekių parduotuvėje nusipirko siaurajuostę 8 mm filmavimo kamerą Bell ir Hovvell. Ten pat įsigijo filmą apie Didyjį Kanjoną - juodai baltą, užsilikusį sandėlyje. „Filmas yra 1948 m.", - įspėjo pardavėjas paduodamas juostą. Č. Ingersolis atsakė: „Tiek to. Manau, kad per septynerius metus Didysis Kanjonas nesmarkiai pasikeitė. Tais metais aš su tėvais labai norėjau nuvažiuoti prie kanjono, tačiau negalėjau".
Tą patį vakarą Čarlzas su tėvais žiūrėjo filmą. Jie labai nustebo, pamatę jame, kaip Čarlzas atsargiai eina prie kanjono krašto ir fotografuoja su savo Bosley aparatu. Fone matėsi 1948 m. automobiliai, žmonės buvo apsirengę to laiko drabužiais. Tačiau taip pat aiškiai buvo matyti Čarlzas Ingersolis, kuris iki 1955 m. niekada nebuvo prie Didžiojo Kanjono!
Susijaudinęs Čarlzas griebė juostos dėžutę. Ant jos buvo užrašyta: „Autorius Castle Films, 1948 m.". Radijo stoties vadovas iš Minesotos rodė filmą savo pažįstamiems, nesakydamas, kad pamatys ten jį. Kaskart reakcija buvo vienoda: „Čia gi Čarlis! Filmavo tavo tėvas?"
Skeptikai, išgirdę tą istoriją, įtaria, kad juosta filmuota 1955 m., kai C. Ingersolis buvo prie Didžiojo Kanjono. Tačiau tai neįmanoma, nes nuo atvykimo iki juostos įsigijimo nepraėjo nė savaitė. Vienodas juostos grūdėtumas rodo, kad niekas neįklijavo gabalo apie Čarlzą, nebuvo ir iškirptų vietų. Fotoprekių parduotuvės savininkas prisiekė, kad juostos nejudino visus metus.
Ką mes žinome apie esmę nesuvokiamų įvykių, kuriuos vadiname realybe? Kas gali paneigti, kad norai ir viltys neišsipildo pačios, pagal nuosavus dinamikos dėsnius? Neišsipildę „normalioje" sąmonės būsenoje, atranda kelius ir būdus išsipildyti kitoje realybėje. Galėjo būti, kad didžiulis noras pamatyti Didįjį Kanjoną pasiuntė į kelionę „mentalinį antrininką", kai tuo tarpu „tikrasis" Čarlzas Ingersolis buvo užsiėmęs darbu Minesotoje.

 

Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account