1950 m. gegužės 11d. 19.45 vai. sutuoktinių Trentų po­ra savo fermoje prie Salmono upės, 20 km į pietvakarius nuo Makminvilio (Oregono valstija) nufotografavo neat­pažintą skraidantį objektą. Ponia Trent darže šėrė triu­šius, kai pamatė vakaruose skrendantį disko formos ob­jektą. Tuoj pat pakvietė savo vyrą Polą, kuris atbėgo su fotoaparatu. Juosta fotoaparate buvo iš dalies apšviesta.

Artėjantis objektas skrido šiek tiek kampu į horizontą ir buvo sidabrinės spalvos. Jis judėjo visiškai be garso, nors nesimatė nei dūmų, nei išmetamų dujų. Ponas Trentas nufotografavo vieną kartą, persuko juostą ir paėjo į deši­nę, kad gerai matytų objektą. Antrą nuotrauką padarė tik po 30 sekundžių.
Kai N S O praskrido, Trentams atrodė, kad jaučia vėjo gū­sį. Po dviejų dienų P. Trentas išfotografavo likusią juostą ir nunešė vietos fotografui ryškinti. Apie savo įspūdžius jis papasakojo tik keliems draugams, viešumos vengė, kad „ne­būtų nemalonumų su valdžia". Tačiau vietos laikraščio „Telephone Register" korespondentas sužinojo apie ma­tytą N S O ir atrado fotojuostos negatyvus Trentų namuo­se ant grindų, su jais žaidė vaikai.
1950 m. birželio 8 d. „Telephone Register" pasirodė pa­sakojimas, kurį kitą dieną perspausdino Portlendo ir Los Andželo laikraščiai, po savaitės žurnalas „Life" išspausdi­no nuotraukas. Paprastų žmonių iš Oregono nuotraukos tapo pasauline sensacija!
Šios dvi nuotraukos buvo vienintelės NSO nuotraukos ir prieš NSO nusiteikęs „Condon Report" negalėjo jų igno­ruoti. „Condon Committee" paskirtas ekspertas Viljamas K. Hatmanas priėjo išvadą, kad, ištyrus nuotraukas ir įvy­kio vietą, „tai skraidantis danguje neįprastas, sidabriškai metalinis, žvilgantis, disko formos ir dirbtinės kilmės skren­dantis objektas, kurio diametras gan didelis". Ir pridūrė, kad nuotraukos nėra falsifikatai.
Aštuntajame dešimtmetyje nuotraukos vėl iš pagrindų vi­sapusiškai buvo tiriamos. Tuo metu jau buvo išrasti tiks­lūs kompiuterinio tyrimo metodai, galintys ištirti akiai ne­matomą informaciją. Pirmasis metodas - kontūro spalvinimas, ligi to laiko fotografijoje naudojamas jau 30 m. Šiuo metodu įvai­raus intensyvumo pilka originalo spalva nuspalvinama įvairiomis spalvomis, kad aiškiau matytųsi šviesos ir šešė­lio išsidėstymas. Šiuo atveju apatinėje skraidančios lėkš­tės pusėje nebuvo dirbtinai padarytų šešėlių, kurie rody­tų vienodai apšviestą daiktą. Antroje fotografijoje, ku­rioje lėkštė pasvirusi į šoną, objekto centras turi tamses­nį šešėlį nei pakraštys, tai rodo, kad kūnas apvalus ir smai­lėja į apačią.
Kitas tyrimo būdas nustato, ar lėkštė nebuvo pakabinta netoli fotoaparato ant vielos, jei būtų nufotografuotas mo­delis. Atlikdama šį tyrimą tyrinėtojų grupė „Ground Sau-cer Watch" naudojo kompiuterį, kuris išryškino objektų nuotraukoje kontūrus. Gautas vaizdas buvo panašus į gru­baus akmens bareljefą, apšviestą iš šono. Šviesesnės ir tam­sesnės linijos išryškino NSO kontūro detales ir negatyvo subraižymus. Šiuo metodu galima pamatyti net 0.25 mm vielą trijų metrų nuo fotoaparato nuotolyje. Tačiau Polo Trento skraidančio objekto nuotraukoje jokių vielų ne­buvo!
Kontūro išryškinimo metodas, aiškiai parodantis fotomon­tažą, nerado padirbinėjimo įrodymų. Nuotrauką tirianti grupė padarė išvadą, kad joje vaizduojamas 20-30 m sker­smens skrendantis diskas. Kaip parodė šviesos refleksijos tyrimas, matyt, jis pagamintas iš poliruoto metalo. P.Trento nuotraukos šiuolaikiniu požiūriu nėra falsifika­tas ir įrodo, kad 1950 m. gegužės 11 d. iš tiesų didžiulis skraidantis objektas praskrido virš Makminvilio fermos. Gali būti, kad tas objektas nežemiškos kilmės.

Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account