1935 Kai siela išeina pasivaikščioti

    1935 m. laikinasis Tibeto valdovas, kuris tuo metu, be Dalai Lamos, vadovavo šalies politiniam ir religiniam gyvenimui ant „Pasaulio stogo", buvo smarkiai spaudžiamas. Praėjo jau dveji metai, kai Gyalva Rinpoche, taip tibetiečiai vadina Dalai Lamą, apleido šį laikinąjį pasaulį. Thrub-Idan-rgya-mtsho, tryliktasis Dalai Lama, 1933 m. Potala rūmuose, Lasos šventajame kalne užmerkė akis.

    Po jo mirties prasidėjo ilgas, mįslingas ieškojimas vaiko, kuriame, tibetiečių įsitikinimu, greitai įsikūnys teisėtasis valdovas ir Dalai Lamos įpėdinis, tinkamas liūto sostui. Nuo 1391 m., kai Dge-'dun-grub-pa, kaip pirmasis Gyalva Pvinpoche, įžengė į sostą, Tibeto valdovas nuolatos reinkarnuojasi iki šių dienų. Jau praėjo dveji metai, o berniukas, į kurio kūną įžengė mirusio tryliktojo Dalai Lamos siela, dar nerastas. Mirus valdovui pastebėta pranašingų ženklų: kelios dienos po pašarvojimo mirusiojo veidas pakrypo į Rytų pusę, didelis akmens formos grybas užaugo ant šarvojimo paviljono šiaurės rytų kolonos. Aukštuomenei ir aukšto rango religiniams pareigūnams tai neabejotinas ženklas, kad tas mažas berniukas, kuriame reinkarnuosis Gyalva Rinpoche siela, yra šiaurės rytuose nuo Lasos. Reikėjo rasti kitų požymių, norint apriboti ieškojimo plotą. 1935 m. laikinasis valdovas išsiruošė prie šventojo kalnų ežero Lhamo Latso, kad stebėdamas vandens paviršių ir medituodamas išvystų kelią nurodančią viziją. Tas ežeras tibetiečiams svarbi pranašavimo vieta, kaip senovės graikams Delfai. Pirmasis Dalai Lama prie Lhamo Latso ežero matė viziją, sakančią, kad visas jo inkarnacijas saugos deivė Pandan Lhamo. Po kelių dienų susikaupimo, medi¬tacijos ir maldų laikinasis valdovas išvydo prieš akis vienuolyną, žalius ir geltonus stogus, iš tiurkio spalvos plytų pastatytą namą. Jis galėjo tiksliai nupasakoti, kaip atrodė namas, jo aplinka, net šuo prie jo bei ten gyvenanti šeima. Ta vizija padėjo aukštiesiems lamoms, jie sudarė užmaskuotą „paieškos būrį" ir iššukavo visą kraštą šiaurės rytų pusėje nuo Lasos. Jie ieškojo vietovės, matytos vizijoje. Kitais metais, praėjus trejiems metams po tryliktojo Dalai Lamos mirties, paieškos būrys pagaliau rado vietą, kuri atitiko regėtą vizijoje prie Lhamo Latso ežero. Tai buvo tie patys žali ir geltoni Kumbum vienuolyno stogai, tiurkio spalvos namai šalia esančiame Taktser kaime. Vieta buvo tiksliai šiaurės rytuose nuo Lasos. Toliau buvo sunkiau. Name gyvenusi pora turėjo 1935 m. gimusį berniuką, taigi tik dvejų metų. Lamos aplankė šeimą, bet neišdavė savo tikslų. Losangas Tsevangas, jauniausias grupės narys, pasivadino vadovu, o tikrasis vadovas lama Kevtsangas Rinpoche, apsirengęs tarnu, laikėsi nuošaliau. Keturioliktas Dalai Lama savo autobiografijoje „Mano šalis ir žmonės" rašė: „Mano tėvai sutiko svečius prie vartų ir pakvietė Losangą, kurį laikė vadovu, į vidų. Persirengęs lama su kitais buvo nuvestas į kambarį tarnams. Ten jis sutiko mažą berniuką. Kai šis pamatė lamą, nudžiugęs nubėgo jo pasitikti ir norėjo atsisėsti ant vadovo kelių. Persirengęs lama ant gerų rūbų nešiojo nutrintą kailinį švarką, o ant kaklo kabėjo Dalai Lamai priklausęs rožinis. Atrodė, kad vaikas atpažino rožinį, pagriebė ir norėjo užsidėti sau ant kaklo. Lama Kevtsangas Rinpoche pažadėjo berniukui rožinį, jei šis pasakys, kas jis esąs. Berniukas atsakė, kad jis Sera aga, to krašto tarme tai reiškia Seros lama". Kevtsangas Rinpoche iš tiesų buvo iš Seros vienuolyno. Berniukas sklandžiai su juo kalbėjosi oficialia Tibeto rūmų kalba. Nė vienas vaiko aplinkos žmogus nemokėjo tos kalbos. Lama visą dieną buvo su berniuku ir stebėjo jį su didėjančiu dėmesiu. Kai kitą dieną grupė susiruošė grįžti į Lasą, berniukas norėjo eiti kartu ir prašė palaukti. Tačiau dar nebuvo atėjęs laikas. Lamos turėjo įsitikinti ir pasitarti su pranašais. Visi, su kuriais buvo tariamasi, patvirtino, kad mažasis berniukas yra Gyalva Rinpoche. Visi paieškos būrio nariai vieningai nusprendė, kad rado keturioliktąjį Dalai Lama, dvasinį ir pasaulietinį Tibeto valdovą. Geležinio drakono metais, keturioliktą pirmojo mėnesio dieną (tai buvo 1940 m.) berniuką pasodino kaip Bstan'dzin-rgya-mtsho į liūto sostą Potala rūmuose. Ilgi pavadavimo metai, laikas tarp dviejų Dalai Lamos inkarnacijų, po šventės baigėsi. Kaip keistai beatrodytų naujojo „Pasaulio Stogo" valdovo paieškos, daugiau nei 600 metų jo siela atėjus laikui iškeliauja, kad vėl sugrįžtų!


    Don't have an account yet? Register Now!

    Sign in to your account