1930 R 101 katastrofa

    1930 m. spalio 4 d. vakare startavo orlaivis R 101, kuris buvo tų laikų britų oro laivyno pasididžiavimas. Jis vyko į savo pirmąjį skrydį iš Didžiosios Britanijos į Indiją. Išskrendant oras buvo blogas ir, kertant Lamanšą, vis stiprėjantis vėjas R 101 nepaliaujamai blaškė. Matomumas buvo lygus nuliui ir orlaivis, kuris skrido 300 m aukštyje, vis smukteldavo 60—90 m žemyn. Ekipažui daug pastangų kainavo atstatyti aukštį. Prie visų nelaimių prisidėjo variklio gedimas. Spalio 5 d., 2.50 vai. R 101 sudužo pamiškėje, šiaurės Prancūzijoje prie Buvė. 155 700 kubinių metrų vandenilio, kurį gabeno 237 m ilgio orlaivis, užsiliepsnojo daugiau nei 100 m aukščio stulpu.

    Ugnies pragare žuvo 48 keleiviai ir komanda, kurie buvo erdvioje gondoloje apačioje. Nelaimingąjį orlaivį nuo pat pradžių lydėjo negera lemtis. Jis nebuvo pakankamai išbandytas, kai išsiruošė į pirmąjį skrydį. Tai įvyko todėl, kad visi, kurie kūrė lėktuvą R 101, jautė negailestingą tuometinio oro susisiekimo ministro lordo Tompsono iš Kardingtono spaudimą. Lordas Tompsonas troško būti išrinktas Indijos vicekaraliumi ir skrydį panaudojo kaip propagandos priemonę. Ministro atvykimas iš Indijos į spalio pabaigoje vyksiančią Britanijos imperijos konferenciją su naujuoju „cepelinu" turėjo padidinti balsų skaičių. Vietoj to jis žuvo liepsnose su 47 lėktuvo keleiviais. Spalio 4 d. rytą įvyko keistas atsitikimas. Kai lėktuvo mechanikas Volteris Redklifas ėjo iš namų, jo mažasis sūnus sukliko: „Aš nebeturiu tėčio!" Redklifas tą dieną dar grįžo namo, patikrinęs aliuminines lėktuvo pasparas, vėliau išskrido lėktuvu R 101 ir žuvo liepsnojančiame pragare. Paslaptys prasidėjo praėjus trims dienoms po avarijos. Nacionalinėje psichiatrijos tyrimų laboratorijoje susirinko daug žmonių, vadovaujamų spiritizmo tyrinėtojo Hario Praiso, į spiritizmo seansą su jauna mediume Eilina Ga-ret, tikėdamiesi užmegzti ryšį su neseniai irusio sero Artūro Konan Doilio siela. Netrukus Eilin pateko į transo būseną. Tačiau, užuot užmezgusi ryšį su garsiuoju literatu ir dvasiniu Šerloko Holmso tėvu, mediume prašneko nepažįstamu balsu, kuris save vadino lakūnu leitenantu H. Karmičeliu Irvinu. H. K. Irvinas buvo žuvęs orlaivio R 101 kapitonas! Rūstus balsas išvardino visus techninius orlaivio trūkumus, kurie buvo nelaimės, įvykusios 1930 m. spalio 5 d., priežastimi. Spalio 3 1 d . paslaptinga informacija iš anapus buvo panaudota. Majoras Oliveris Viljersas iš civilinių skrydžių ministerijos išgirdo apie seansą, kurio metu rašytojo Artūro Konan Doilio pasirodymą pakeitė H. K. Irvinas. Katastrofos metu žuvo majoro O. Viljerso draugai ir, kiek paabejojęs, jis sutiko pakartoti seansą su mediume Eilin Garet. Per seansą užsimezgė profesionalus pokalbis tarp majoro ir žuvusiojo orlaivio kapitono dvasios, kuri kalbėjo moters lūpomis, bet savo balsu. Žodžio paprašė borto inžinierius Skotas. Sis išdėstė sukrėstam majorui O. Viljersui, kad nelaimė įvyko dėl pertemptų aliuminio pasparų vidaus konstrukcijoje ir per sunkaus šiam orlaiviui variklio. „Irvio" ir „Skoto" duomenys buvo visiškai tikslūs. Jie patvirtino oficialias Karališkosios oro susisiekimo ministerijos tyrimo, kuris baigėsi tik po metų, išvadas. Kaip paaiškinti reiškinį, kai subtili techninė informacija perduodama moters lūpomis, kuri apie oro skrydžius neturi jokio supratimo? Sunkiau patikėti, kad Eilin Garet duomenis gavo iš kokio žmogaus, nei pritarti teiginiui, jog paranormaliu būdu ji užmezgė ryšį su žuvusiu kapitonu H. K. Irvinu. Orlaivio R 101 katastrofos tyrimas, pasižymintis tiksliomis techninėmis detalėmis, yra lig šiol vienintelis parapsichologijos istorijoje.


    Don't have an account yet? Register Now!

    Sign in to your account