1927 m. britų archeologas Frederikas Mičelas Hedžesas ir jo įdukra Ana su kolegomis kasinėjo Britų Hondūro džiunglėse. Jie keletą savaičių dirbo senovinio majų miesto Lubantunas griuvėsiuose. F. Mičelas Hedžesas ir jo komanda planavo prieš pat liūčių metą nutraukti darbus iki kito sezono. Ana dirbusi prie sugriuvusio altoriaus, tarp akmenų pastebėjo beformį luitą, kuris ją sudomino. Jį nuvalius, išaiškėjo, kad septyniolikos metų mergina surado kaukolę, meistriškai padarytą iš kalnų krištolo. Jos dydis atitiko žmogaus kaukolės matmenis.

Ji buvo 124 mm pločio, 147 mm aukščio, 197 mm ilgio. Dirbinio svoris - 5200 gramų. Radinys, kuriam lig šiol priskiriama daugybė neįmenamų mįslių, paskatino britų tyrinėtojus per lietų kasinėti šiuolaikinio Belizo teritorijoje. Krištolinei kaukolei trūko apatinio žandikaulio, kurį rado po tris mėnesius trukusių ieškojimų. Atradus krištolinę kaukolę, 300 pagalbininkų indėnų nevalingai suklupo ant kelių, meldėsi ir bučiavo žemę. Dar dvi savaites jie giedojo ir meldėsi. Tik po 3 metų F. Mičelas Hedžesas pranešė visuomenei apie sensacingąjį radinį. 1954 m. išleistoje autobiografijoje archeologas išsakė nuomonę, kad kaukolė pagaminta prieš 3600 m. Vieni ekspertai mano, kad jos amžius 1000 metų, kiti - 12000 metų. Amerikiečių restauratorius, ekspertas olandas 6 metus tyrė šį mįslingąjį artefaktą (vert. - dirbtinis darinys). Jis pamatė kaukolę 1956 m., o nuo l%4 m. iki 1970 m. Ana Mičel Hedžes leido jam tyrinėti krištolinę kaukolę. Per tą laiką F. Dolandas atrado neįtikėtinų Lubantuno kaukolės savybių. Jis nustatė, kad, remiantis mūsų žiniomis apie kristalų sandarą, tokio dirbinio negali būti. Kvarco kristalai auga spiralėmis ir jų viduje atsiranda ašys. Jei kristalas apdirbamas statmenai šioms ašims, gaminys sutrupa į tūkstančius šukių. Tokį skaidrų ir švarų krištolą, iš kurio pagaminta Lubantuno kaukolė, sunku apdirbti, kristalų ašis galima pamatyti tik poliarizuotoje šviesoje. Amerikiečių restauratorius atrado, kad Lubantuno kaukolė apdirbta būtent statmenai ašių! Juk majai, kiek mums žinoma jų istorija, neturėjo techninių priemonių, skirtų kristalų struktūros tyrinėjimams. Apdirbant statmenai ašies negalima naudoti įrengimų. Tačiau rankiniu būdu, ekspertų nuomone, reikėtų dirbti 150-850 metų. Žinoma, be pertraukos. Tuo paslaptys nesibaigia. Kai Frenkas Dolandas tyrė kaukolę, jį erzino keisti reiškiniai, kuriuos kėlė, jo nuomone, artefaktas. Vieną kartą ekspertas pastebėjo aurą aplink kaukolę, kitą kartą namą užliejo aukšto tono varpelių skambesys. Iš kaukolės vidaus iškildavo migla, šviesos, veidai, gamtovaizdžiai ir kt., nors paprastai ji būdavo visiškai skaidri. Ana Mičel Hedžes patvirtino, kad kai kurie žmonės negalėdavo būti šalia kaukolės. Kai tiek paslapčių, jau nebestebina, kad kaukolė pagaminta anotomiškai tiksliai. Prie jų prisideda ir tai, kad nuo menkiausios šviesos atrodo, jog kaukolė juda. Su nepaprastomis kaukolės savybėmis susiję daugybė gandų. Aišku tik viena, - krištolinė Lubantuno kaukolė savo paslaptis neša toliau, į XXI amžių.

Don't have an account yet? Register Now!

Sign in to your account