Apie Pelkes ir Pilis

    Kartais prasmė nutolsta taip toli atgal, arba giliai miške pasislepia prisiminimų formoje. Už sienų aukštų tūno. Lyg ir žinai praėjimus, bet kaip pelkėje atrodo visur klampu kur bepažvelgti. Žmogiškojo nesupratimo laukas toks didelis ir platus. Kam visa tai? Kol neklausinėji, tai būna viskas savaime aišku.

    Image
    Beprasmybė, tai yra tokia siena, pilna liūdesio. Vienatvės bokštas, be draugų ar juoko. Kaip yra gera pasiklysti miške, kaip gera prarasti laiko nuovoką, tada tiesiog susilieji, su didele idėjinė dvasia, kuri išskleidusi į dangų savo šakas kvėpuoja, gamina orą ir dar galai žino kaip sąveikauja su kosminėmis aukštybėmis.

    Paskęsti toje dvasioje norėčiau, bet sulaiko mane norai, kurie dideles oro pilis pastatyti laike geidžia ir užsimiršti neleidžia. Bet kam visa tai? Kartų kartoms ar sau pasakytina štai, matote? O gal didesnis kūniškų dalykų turėjimas gyvesniu ir ilgaamžiškesniu padaro? Iš kur ta baimė ir saugumo toks siekimas ar vien dėl patogumo?

       Ar turiu būtinai tvirtai stovėti ant savo protėvių žemės, ar būdamas kitur dvasia mane lydės? Ar aš esu individualus, o kiek svarbu yra Lietuva mano prasmingam veikimui, juk darbai tokie maži ir godūs, o pilis tokia tik svajose stovi kaip virtualus miražas. Kas tai, tikslo vizija ar klampi pelkė?

       Sau atsakyti turiu, kokius vartus atverti, bet rinkdamasis laiko nepamirši. Ar yra žodžiai ir mintys prasmingesnės už prasmę? Telmologinių draustinių "stepėse vaikštant, ji prabyla.

    Image
    Image
    Image

       Kažkokia neapčiuopiama erdvė aplinkui. Ko gero visokie energetiniai dariniai pasiūlymus kaišo, bet protas aktyviausias ieškotojas. Kaip veikia žmogiškasis aparatas, ar vien sielos indu būti jam paskirtis, o kaip visi žemiškieji žaidimai ir džiaugsmai, patirti įrašus atėję? Ar tu nori džiaugtis? O liūdėti? Vaikai mokinas mylėti, dūšias atverti, kas iš viso to bus?
    Būsim arčiau tiesos ir atsakymų į klausimus.

    Image

       Pelkėje stovi pilis. Šalia pilies, miške kalnelis, ant kurio augo medis - šmėklų pušis. Ar nuo galvojimo bergždio ir ilgo? Dasibaigti ir savęs nuversti niekaip negali, o tokia didybe tikėjo, išaugo vietoje tai bent. Visi medžiai aplink kaip galėjo taip padėjo. Bet būna gyvenimas baigiasi ir  pasuka kita linkme. Kaip saulės kelias danguje, kuris vis auga, kol galų gale išvirsta ir ritasi žemyn į naktį.

    Image

       Ten kur tvarka valandas skaičiuoja, po svajas neskrajoja. Žemiškojo laiko pabaiga, bet medis jis čia, toliau yra į mišką ... studijuok save medi, kol gali ir atverk savyje tuos vartus, pereik pelkes klampias, tu jauti, gal truputį žinai, bet mąstyti dar neišmokai, tu geidi, todėl jauti laiką ir jis tau duoda kūno daugiau, o protas pasirinkimo teisę ar turi? Vidinė tuštumos kančios?

       Tyloj pranyksta dažniai interneto, turbūt atėjo vėlnaktis, aistrą pervėrė bendravimas iš lėto, pririšo jausmą patirti atsaką šerdies. Aš jaučiu savo oro pilies izliuzijų bokšto didybę, kurios net nėra. Tai tuščiaviduris nudžiuvęsi medis, garbingai yra, jame vyksta virsmai.


    Don't have an account yet? Register Now!

    Sign in to your account